Išsiplėtimo indas šildymo sistemai: kaip parinkti dydį, nustatyti slėgį ir sumontuoti

Kam reikalingas išsiplėtimo indas ir kaip jis veikia?

Kaitinamas vanduo plečiasi. Uždaroje sistemoje papildomas jo tūris neturi kur pasitraukti, todėl slėgis kyla, kol atsidaro apsauginis vožtuvas. Išsiplėtimo indas, dar vadinamas išsiplėtimo bakeliu, priima padidėjusį vandens tūrį, o sistemai atvėsus grąžina vandenį atgal. Taip slėgis kinta siaurose ribose, o apsauginis vožtuvas neatsidaro po kiekvieno įkaitimo.

Plieninį indą membrana dalija į dvi dalis: vienoje - sistemos vanduo, kitoje - oro arba azoto pagalvė, kurią šylantis vanduo suspaudžia.

Orientaciškai vanduo, pašildytas nuo 10 iki 55 °C, išsiplečia apie 1.4 %, iki 60 °C - apie 1.7 %, iki 80 °C - apie 2.9 %. Taigi pašildžius 200 l sistemą nuo 10 iki 80 °C, vandens tūris padidėja apie 5.7 l.

Panašiai veikia ir hidroforo talpa, tačiau jos pradinis slėgis parenkamas kitaip.

Atvira ar uždara šildymo sistema: kada reikia membraninio indo?

Membraninis indas skirtas uždarai sistemai. Atviroje savitakėje (gravitacinėje) sistemoje vandens plėtimąsi priima atviras išsiplėtimo bakas aukščiausiame sistemos taške, dažniausiai palėpėje. Uždaroje, sandarioje sistemoje vanduo nesiliečia su aplinkos oru: plėtimąsi priima membraninis indas prie katilo, o nuo per didelio slėgio sistemą saugo apsauginis vožtuvas.

Pereinant prie uždaros sistemos paprastai pertvarkomas tik katilo mazgas: montuojamas membraninis indas, apsauginis vožtuvas, manometras ir automatinis nuorintojas (arba viena katilo apsaugos grupė), palėpės bakas išmontuojamas, o jei šilumos šaltinis neturi savo siurblio, savitakei sistemai reikės ir cirkuliacinio siurblio. Kieto kuro katilui reikia apsaugos nuo perkaitimo, kurios reikalauja jo instrukcija. Pasitarkite su montuotoju.

Kokio dydžio išsiplėtimo indo reikia?

Išsiplėtimo indas šildymo sistemai parenkamas pagal visą sistemos vandens tūrį, didžiausią šilumnešio temperatūrą, pradinį oro slėgį ir apsauginio vožtuvo nustatymą. Greitam vertinimui imkite apie 10 % vandens tūrio ir apvalinkite į didesnę pusę. Per didelis indas nepakenks, tik užims daugiau vietos, o per mažas leis slėgiui pakilti iki apsauginio vožtuvo ribos.

Jei tūrio nežinote, radiatorių sistemai orientaciškai skaičiuokite apie 13.5 l vienam katilo galios kilovatui. Grindiniame šildyme ir akumuliacinėje talpoje vandens daug daugiau, todėl jį suskaičiuokite, įskaitant visą talpą.

Pavyzdys: 200 l radiatorių sistema, didžiausia temperatūra 80 °C, aukštis 7 m, pradinis slėgis 0.9 bar, užpildymo slėgis 1.2 bar, apsauginis vožtuvas 3 bar. Įkaitusios sistemos slėgis turi likti bent 0.5 bar žemiau vožtuvo ribos, t. y. iki 2.5 bar.

Apskaičiuota, orientaciškai.

Taigi 12 l indo nepakanka, todėl renkamės 19 l indą. Tokiame pat, bet 12 m aukščio name (pradinis slėgis 1.4 bar) net 24 l indo slėgis pakiltų maždaug iki 2.7 bar, virš 2.5 bar ribos, todėl reikėtų 36 l indo (apie 2.3 bar; apskaičiuota, orientaciškai). Kuo aukštesnis namas, tuo didesnio indo reikia, todėl tokiam namui 10 % taisyklės nebepakanka. Galutinį dydį patikslina montuotojas.

Jei katile jau yra indas, patikrinkite katilo instrukcijoje, kokiam sistemos tūriui jo pakanka.

Koks turi būti pradinis oro slėgis?

Pradinis oro slėgis - tai oro slėgis tuščiame inde. Jis skaičiuojamas pagal aukštį nuo indo iki aukščiausio sistemos taško (ne nuo grindų): aukštis metrais / 10 + 0.2 bar. 10 m vandens stulpas atitinka apie 1 bar, o 0.2 bar atsarga palaiko slėgį aukščiausiame radiatoriuje. Katilo manometras šio slėgio nerodo.

Šildymo sistemai skirtų IBO BASIC ir IBO ITALY indų gamyklinis 1.5 bar slėgis tinka maždaug 13 m aukščiui. Vieno ar dviejų aukštų name aukštis dažniausiai mažesnis, todėl prieš montuojant dalį oro reikia išleisti. Šaltos sistemos užpildymo slėgis turi būti 0.2-0.3 bar didesnis už pradinį oro slėgį, o įkaitusios sistemos slėgis - bent 0.5 bar mažesnis už apsauginio vožtuvo nustatymą. Jei katilo instrukcijoje nurodytas didesnis mažiausias sistemos slėgis, vadovaukitės ja.

Kai pradinis slėgis per didelis, vanduo į indą patenka per vėlai ir slėgis kyla iki apsauginio vožtuvo ribos. Kai per mažas, indas prisipildo vandens jau šaltoje sistemoje ir įkaitus nebeturi vietos plėtimuisi. Naudokite sausą orą arba azotą, neviršykite 4 bar ir indo didžiausio darbinio slėgio.

Kurį indą rinktis šildymui, karštam vandeniui ir saulės kolektoriams?

Šildymo, geriamojo karšto vandens ir saulės kolektorių kontūrams reikia pagal paskirtį pritaikytų indų. Skiriasi jų membranos (šildymo ir saulės induose - EPDM, geriamojo vandens - butilo), pradinis slėgis, temperatūros ribos ir didžiausias darbinis slėgis. Šildymo indus gamintojas skiria šildymo ir saulės kolektorių sistemoms, todėl geriamojo vandens sistemoje jų montuoti negalima.

Slėgiai, temperatūros ir talpos - pagal gamintojo duomenis.

IPRO FIX priklauso profesionaliai IPRO linijai verslui ir pramonei. Jo membrana - iš maistui tinkamo butilo, viduje yra polipropileno apvalkalas, todėl vanduo nesiliečia su plienu, o jungtis - iš nerūdijančiojo plieno.

Karšto vandens indas montuojamas ant šalto vandens įvado prieš vandens šildytuvą (boilerį), ne ant karšto vandens išvado: tarp atbulinio vožtuvo ir šildytuvo. Jo pradinis slėgis - 0.3 bar mažesnis už slėgio reduktoriaus nustatymą.

Jei saulės kontūro šilumnešis gali užvirti, tarp kolektoriaus ir išsiplėtimo indo montuojamas aušinimo indas.

Kur ir kaip sumontuoti išsiplėtimo indą?

Indas montuojamas ant grįžtamojo vamzdžio prie katilo, cirkuliacinio siurblio siurbimo pusėje: grįžtamojo vamzdžio reikalauja visų mūsų šildymo indų instrukcijos. Ten vėsesnis šilumnešis tausoja membraną, be to, įsijungęs siurblys slėgį sistemoje tada padidina, o ne sumažina, todėl į aukščiausius taškus nepatenka oras. Tarp indo ir šilumos šaltinio negali būti atbulinio vožtuvo, slėgio reduktoriaus ar kitos detalės, galinčios atskirti indą nuo sistemos.

Jei katilas arba katilo apsaugos grupė turi indo jungtį, naudokite ją. Pavyzdžiui, į IBO apsauginę grupę SGB su manometru, automatiniu nuorintoju ir apsauginiu vožtuvu įsukamas iki 340 mm skersmens indas. Grupę su indu montuokite ant grįžtamojo vamzdžio kuo arčiau katilo, be uždaromųjų vožtuvų ir susiaurėjimų tarp jos ir katilo. Apsauginio vožtuvo atsidarymo slėgis turi būti mažesnis už didžiausią leistiną katilo slėgį ir neviršyti indo darbinio slėgio.

Indą montuokite ant aptarnavimo vožtuvo su jungtimi arba ant prijungimo vožtuvo išsiplėtimo indui, kuris atsukus indą neleidžia vandeniui ištekėti: taip indą nuimsite neišleidę vandens iš sistemos. Aptarnavimo vožtuvas darbo metu visada atidarytas, uždaromas tik tikrinant ar keičiant indą; kad niekas jo netyčia neuždarytų, rankeną geriau nuimti. Oro slėgį tikrinti neišleidžiant vandens iš visos sistemos padeda prijungimo mazgas išsiplėtimo indui ZSV.

Vandens pripildytas indas daug sunkesnis, todėl vamzdį sutvirtinkite arba naudokite laikiklį išsiplėtimo indui.

Kaip patikrinti ir pripūsti išsiplėtimo indą?

Svarbiausia tikrinimo sąlyga - indo vandens pusėje neturi likti slėgio. Jei manometrą prie ventilio prijungsite neatjungę indo nuo sistemos, matysite vandens slėgį sistemoje, o ne pradinį oro slėgį: tai dažniausia klaida. Papildžius sistemą vandeniu, katilo manometras rodo daugiau, bet oro inde nepadaugėja.

1. Išjunkite šilumos šaltinį ir palaukite, kol sistema atvės.
2. Uždarykite vožtuvą po indu.
3. Išleiskite vandenį iš indo (per vožtuvo išleidimo angą arba atsukę indą), kol vandens pusėje neliks slėgio.
4. Tik tada prijunkite manometrą prie oro ventilio.
5. Pripūskite arba išleiskite orą iki apskaičiuoto slėgio.
6. Atidarykite vožtuvą, užpildykite sistemą iki slėgio, 0.2-0.3 bar didesnio už pradinį oro slėgį, ir nuorinkite radiatorius.

Ventilis toks pat kaip automobilio padangos, todėl tinka padangų slėgio matuoklis, rodantis dešimtąsias baro dalis, ir rankinė ar automobilinė pompa arba kompresorius.

Pagal instrukcijas IBO BASIC indus šildymo sistemai ir boileriui, IBO ITALY indus šildymo sistemai ir saulės kolektoriams tikrinkite ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, FIXLine ir IPRO FIX - bent kartą per metus.

Kaip atpažinti, kad išsiplėtimo indas sugedo?

Dažniausi požymiai, kad indas neteko oro arba pažeista jo membrana: įkaitus sistemai laša apsauginis vožtuvas, manometro rodmuo šildant smarkiai kyla, o atvėsus krinta, sistemą vis tenka papildyti vandeniu, katilas rodo slėgio klaidą. Jie neįrodo vienos priežasties, todėl pirmiausia patikrinkite pradinį slėgį tuščiame inde.

Jeigu iš oro ventilio bėga vanduo, membrana pažeista ir indą reikia keisti. Jei slėgis per savaitę nukrenta, priežastis gali būti sistemos nuotėkis, nesandarus oro ventilis arba pažeista membrana, todėl paeiliui patikrinkite apsauginį vožtuvą, oro ventilį ir jungtis.

Įskilusį, surūdijusį ar įlenktą indą taip pat keiskite. Prieš tai atvėsinkite sistemą ir sumažinkite jos bei indo slėgį iki nulio; kartu verta patikrinti indo dydį.

Kada šie indai netinka?

Šie indai netinka atvirai savitakei sistemai su baku palėpėje, kol ji nepertvarkyta į uždarą. Jie nepakeičia apsauginio vožtuvo: sistemoje jis turi būti visada. Šildymo indas netinka geriamajam vandeniui, o saulės kontūre, kuriame šilumnešis gali užvirti, prieš išsiplėtimo indą reikia aušinimo indo.

Indų negalima naudoti:

• vandeniui su smėliu, moliu ar kitomis abrazyvinėmis priemaišomis;
• alyvoms, cheminiams skysčiams, naftos produktams ir tirpikliams;
• viršijant duomenų lentelės ribas, pavyzdžiui, IBO BASIC ir IBO ITALY šildymo indų 8 bar ar FIXLine 90 °C;
• mišiniams, kuriuose glikolio yra daugiau kaip 50 %;
• lauke arba patalpoje, kurioje indas gali užšalti.

Į katilą įmontuotą indą prižiūri katilo aptarnavimo specialistas. Indo negalima gręžti, kaitinti, atlikti ant jo suvirinimo darbų ar kitaip keisti jo konstrukcijos.